Ar kai kurios medžiagos yra geresnės už kitas?

Ne. Svarbu turėti omenyje, kad visos medžiagos turi skirtingas savybes ir skirtingą poveikį, nei viena iš jų nėra tobula. Nesvarbu, ar medžiaga yra augalinės, gyvūninės kilmės, ar sintetinė – nė viena iš jų nėra savaime geresnė už kitas, nes kiekviena turi savitų savybių ir privalumų.

Keletas pavyzdžių:

Medvilnė sunaudoja labai daug vandens ir trąšų. Pavyzdžiui, vienerių džinsų gamyba vidutiniškai atsieina 10 0000 litrų vandens. Tokį kiekį vandens žmogus suvartoja per 10 metų.

Oda gaminama iš gyvūnų kailio, vadinasi, ji yra natūrali. Vis dėlto ji gali turėti didžiulę įtaką miškų naikinimui ir cheminių medžiagų išskyrimui. Vis dėlto, geras odinis produktas taip pat yra ilgaamžis, jo nereikia dažnai keisti. Jis, priešingai nei plastikas ar veganiškos odos alternatyvos, turi mažesnę tikimybę tapti atliekomis.

Vilna ir kašmyras yra gaminami iš atsinaujinančių medžiagų, natūraliai pagaminamų pačių gyvūnų. Tačiau čia kai kurios praktikos gali privesti prie gyvūno gerovės problemų arba žemės erozijos (o tai reiškia, kad žemė sausėja ir tampa nebetinkama kitoms ekosistemoms).

Poliesteris reikalauja daugiau energijos nei kitos medžiagos, lemdamas didesnį išmetamųjų dujų emisijų kiekį. Jis taip pat gaminamas iš neatsinaujinančių medžiagų. Tačiau poliesteris yra lengviau perdirbamas.

Viskozė yra gaminama iš gerai chemiškai apdorotos medienos masės. Tai reiškia, kad tai yra atsinaujinanti medžiaga (medžiai), tačiau jei su ja elgiamasi neatsakingai, viskozė gali lemti spartesnį medžių naikinimą bei ilgainiui didesnį išmetamųjų dujų kiekį.

Bendrai kalbany, geriausia yra palyginti pirminę medžiagą su perdirbta arba sertifikuota, kadangi šios medžiagos gaminamos atidžiau, turint omenyje didžiumą aspektų užkulsiuose

Ko dar yra sunku išvenjgti, tai šių medžiagų mišinio į vieną. Pavyzdžiui, marškinėliai, kurie yra 55% medvilnė, 25% poliesteris, 20% akrilas. Mišiniai ne tik turi įtaką medžiagos kokybei ir ilgaamžiškumui, juos taip pat sunku perdirbti.

Kas yra organinė medžiaga?

Remiantis GOTS, organinės medžiagos gali būti ženklinamos ekologiškomis, kai mažiausiai 70% medžiagų yra iš organinių pluoštų. Todėl organiniai pluoštai, kurių medžiagoje / audinyje yra per mažai, negali būti žymimi kaip ekologiški.

O mišiniai?

Jei drabužis nėra maišytas, tai yra, jis yra pagamintas iš 100 % ekologiškos medvilnės, medžiaga laikoma ekologiška. Jei mišinys pagamintas iš dviejų organinių medžiagų (ekologiškos medvilnės ir ekologiško lino), jis taip pat yra ekologiškas. Jei gaminamas organinių ir neorganinių pluoštų (organinės medvilnės ir poliesterio) mišinys, tada medžiagas, kurios turi būti sertifikuotos kaip ekologiškos, turi sudaryti bent 70 % pluoštų, kad medžiaga / audinys būtų laikoma ekologiška.

Kas atsitinka, kai organinis pluoštas paverčiamas audiniu ir nudažomas chemine spalva?

Organiniai pluoštai/medžiagos/produktai reiškia tik pluošto (-ų) auginimo būdą (žr. apibrėžimą aukščiau). Todėl procesai, kaip ir dažymas nėra svarstomi.